Knygą planuoju išleisti 2026 m.  gruodį.  Užsisakydami dabar ne tik pirmieji gausite knygą, bet ir tiesiogiai prisidėsite prie jos leidybos.

KAROLINA JARMALYTĖ

IŠANKSTINIS KNYGOS UŽSAKYMAS

„Širdies išklotinės“ - ne tiesiog eilėraščių rinkinys. Tai vidinio pasaulio atlasas apie meilę, ilgesį, švelnumą, netektis, vienatvę, virsmą ir tylius dalykus, augančius ten, kur nepasiekia rankos. Čia poezija susitinka su analogine fotografija. Tekstuose per gamtą, pagonybę ir ritualus kalbu apie žmogaus dvasinį pasaulį ir sudėtingus jausmus - tai, kas slypi giliai viduje ir ne visada lengvai pasiduoda žodžiams. Čia susitinka pievos ir žvaigždės, dykumos ir upės, meilės atspindžiai ir širdies uolumas. Tai ne eilėraščių rinkinys, tai vienos moters širdies almanachas. Kiekvienas puslapis gimė iš tikro išgyvenimo, iš kylančios šviesos, patirto skausmo ir džiaugsmo - iš buvimo žmogumi iki pat šaknų.

Knygą rašiau ir fotografavau lėtai - beveik du metus. Viena keliavau per skirtingas šalis, miestus, jūras, miškus, svetimus kambarius ir skirtingas savo pačios versijas. Kažkur pakeliui supratau, kad ne aš kuriu šią knygą. Knyga kūrė mane. Tai net ne knyga. Tai ištisas procesas. Kvėpavimas širdimi. Dešimtmečius trunkantis ceremonialas. Mano Šikoku šventyklų kelias į savastį ir esmių esmę.

Manau, tai nuogiausia, ką esu dariusi: be jokio drabužio mintims, be filtrų. Viską ištraukti iš širdies gilumos. Tikiuosi, skaitoma ši knyga padės žmonėms apibūdinti jausmus, kuriems gal buvo sunku surasti tinkamų žodžių. Padės juos išjausti. Išlaisvins vidų, nuskraidins į atsiminimus ar svajones. O gal tiesiog švelniai apkabins.

„Širdies išklotinės“ – mano dvidešimties metų dvasinių kelionių, jausmų, sapnų ir vidinių virsmų archyvas. Ilgai nešioti dalykai joje virto tekstais, šalia jų atsirado ir analoginė fotografija. Mažas „Olympus Mju III“ keliavo kartu su manimi per miestus, ir įvairias būsenas. Per pastaruosius metus juo užfiksavau daugiau nei 400 kadrų -ne tiek vietų, kiek jausmo, kurį jose palikau ar parsinešiau su savimi.

Fotografuodama juosta vis grįžtu prie tos pačios minties, kad kiekvienas kadras labiausiai fiksuoja ne vykius, bet jausmą tarp jų. Žvilgsnius. Žmones. Trumpą amžinybę akimirkoje. Analoginė juosta vis labiau į mane įrėžia suvokimą, kad verta sulėtėti dar labiau. Žiūrėti ilgiau. Leisti šviesai kalbėti ir pastebėti tai, kas skubančiame skaitmeniniame pasaulyje dažnai lieka nepamatyta.

Per ritualinį šviesos ir šešėlio šokį analoginė fotografija man tapo savotiška kalba , gal net ištisu procesu, per kurį ne tik kuriu, bet ir pati tampu. Gal net būties poezija, išsaugota akimirkose.

KVIEČIU SKAITYTI NE GREITAI, O GILIAI.

Širdies kelionės - trapios, švelnios, tikros, kartais netikėtos ir šukės aštrumo.

Tekstuose braižau vidinius žmogaus žemėlapius - nuo nerimo iki saugumo, nuo prisirišimo iki paleidimo, nuo vienatvės iki artumo. Kiekvienas tekstas - mažas ritualas, bandymas nusileisti ten, kur žodžiai baigiasi, o jausmas dar tęsiasi. Į vietas, kurių negalime paliesti rankomis, bet nešiojamės savyje. Į tai, ką širdis kužda tik tada, kai pagaliau sustojame jos išgirsti.

Rašydama šią knygą mokiausi kitaip žiūrėti ir į save ir pasaulį. Už šios knygos liko septyniolika mėnesių terapijos, atsisveikinimas su alkoholiu ir cigaretėmis, daug paleidimų, dvasinių patirčių ir kelionių. persidėliojusi pasaulėžiūra ir visai kitas santykis su savimi. Keitėsi tai, ką matau, kaip jaučiu ir kaip gyvenu. Galų gale supratau, kad visą tą laiką fiksavau ne tik pasaulį aplink save. Fiksavau savo pačios virsmą.

Stay tuuuuned!

© 2026. All rights reserved to 817studio.com