BY KAROLINA JARMALYTĖ

„ŠIRDIES IŠKLOTINĖS“

Ko šiandien reikia Tavo širdžiai?

Ramybės

Pokalbis Su Savimi

Nuoširdumas ne visada yra tai,
ką pasakai kitam. Kartais jis prasideda tada,
kai nustoji meluoti sau.

Ne dideliais melais. Mažais.

„Man nesvarbu.“
„Aš jau paleidau.“
„Man viskas gerai.“
„Aš nenoriu.“
„Man jo netrūksta.“
„Aš nebijau.“

Mes taip ilgai kartojame sau kai kuriuos sakinius,
kad vieną dieną jie pradeda skambėti kaip tiesa.

Bet kūnas dažniausiai žino anksčiau.

Gal nuoširdumas ir yra ta akimirka, kai nebereikia atrodyti stipresnei, protingesnei ar mažiau pažeidžiamai, nei iš tikrųjų esi.

BENT JAU PRIEŠ SAVE.

Atsistok prieš veidrodį. Nežiūrėk, kaip atrodai. Pažiūrėk sau į akis.

Pabūk taip kelias sekundes. Nesitaisyk plaukų, nenusuk žvilgsnio, neieškok tinkamos veido išraiškos.

Tada paklausk savęs: ką žinau, bet vis dar nenoriu sau pripažinti? Neskubėk.

Kai ateis atsakymas, nesugalvok gražesnės jo versijos. Pasakyk jį garsiai. Vienu sakiniu.

Net jei balsas skamba keistai. Net jei pasakius norisi nusijuokti, apsiverkti ar iškart sau paprieštarauti.

Nieko su tuo sakiniu nedaryk. Nereikia priimti sprendimo.
Nereikia nieko keisti. Nereikia jo niekam pasakyti.

Šiandien užtenka, kad bent vienas žmogus išgirdo tiesą.

TU.

Nuhakinti Save

Pasiimk lūpdažį, kreidelę ar nuplaunamą markerį ir ant veidrodžio užrašyk: KĄ NORĖČIAU IŠDRĮSTI, JEIGU SAVĘS NESTABDYČIAU?

Neskubėk atsakyti dabar.

Palik šį klausimą ant veidrodžio septynioms dienoms. Tegul jis pasitinka Tave ryte, kai valaisi dantis, ir vakare, kai nusiplauni dieną nuo veido.

Gal pirmą dieną neturėsi atsakymo. Gal trečią jis bus vienas, o septintą - visai kitas.

Kai kažkas ateis, užrašyk šalia. Vieną žodį. Sakinį. Norą. Vietą. Pokalbį, kurį nori pradėti. Dalyką, kurį nori sukurti. Žingsnį, kurį seniai atidėlioji.

Savaitę leisk veidrodžiui tapti vieta, kurioje ne taisai savo atvaizdą, o susitinki su savimi.

Septintą dieną perskaityk viską, kas jame atsirado.

Ir tik tada nuvalyk.

Gal kažką nuo veidrodžio nuvalysi.
O kažką pagaliau pasiimsi su savimi.

Šitą pratimą parsinešu iš savo pačios gyvenimo. Metus laiko rašiau ant veidrodžio tai, ko norėjau savęs paklausti, bei įvairias sau ką norėčiau pasakyti ar išdrįsti. Kasdien matydama tuos žodžius, po truputį pradėjau į juos atsakyti ne tik mintimis, bet ir gyvenimu. Man tai labai veikė. Gal suveiks ir Tau.